Kineziterapija (gr. kinesis – judesys, therapeia – gydimas) gydymas judesiu. Judesys padeda gerinti ir išlaikyti kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų funkcinę būklę, pažeistų organų funkciją. Judesio energija mechanoreceptoriuose yra transformuojama į nervinius impulsus, kurie sužadina atsakomąją reakciją. Atsiranda daug humoralinių reakcijų dėl to, kad iš dirbančių raumenų į kraują patenka hormonai ir įvairūs medžiagų apykaitos produktai, stimuliuojantys pagrindinių organizmo sistemų funkcijas.
KINEZITERAPIJA
Suaktyvėja širdies kraujagyslių, kvėpavimo sistemų veikla, pagerėja bendra medžiagų apykaita, kraujo gamybos funkcija, pagerėja centrinės nervų sistemos tonusas ir gerėja žievės ir vegetacinės sistemos tarpusavio reguliacija. Skatinamos ligonio teigiamos emocijos, gerėja nuotaika, ligonis atitraukiamas nuo minčių apie ligą, atsiranda pasitikėjimas savimi. Visa tai apibūdinama kaip bendrai stimuliuojantis ir tonizuojantis fizinių priemonių poveikis į organizmą.
Kineziterapija rekomenduojama esant raumenų tonuso padidėjimui, raumenų atrofijai, lėtiniam nuovargiui, ištvermės sumažėjimui, skausmui, sutrikus pusiausvyrai, koordinacijai, eisenai.
Pagrindiniai kineziterapijos principai:
- kineziterapinės priemonės parenkamos individualiai kiekvienam pacientui
- vengti labai didelio krūvio
- atliekant pratimus nepervargti
- aplinkos temperatūra turi būti tokia, kad ligonis atlikdamas pratimus nesušiltų, drabužiai – pralaidūs orui.
Kineziterapijos tikslai:
- Išlaikyti raumenų jėgą ir judesių amplitudę;
- Padidinti funkcinį pajėgumą;
- Išvengti komplikacijų;
- Pagerinti gyvenimo kokybę;
- Išlaikyti aerobinį pajėgumą;
- Valdyti nuovargį;
- Bendradarbiauti su pacientu;
- Pritaikyti technines pagalbos priemones ir apmokyti jomis naudotis kasdienėje veikloje.