ERGOTERAPIJA

Ergoterapija (gr. Ergon – darbas, therapeia – gydymas)  – tai paciento sveikatos galimybių sugrąžinimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Ergoterapija yra skirta pagerinti smulkiosios ir bendrosios motorikos įgūdžius, skausmo kontrolei, kognityvinių funkcijų lavinimui. Terapija vyksta atsižvelgiant į tai, kaip galima paskatinti paciento sugrįžimą į normalią kasdieninę veiklą, padėti reabilituotis arba adaptuotis prie ligos ar traumos sukeltų pokyčių. Skatinama pacientus siekti maksimalaus funkcinio nepriklausomumo visose gyvenimo srityse, palengvinti pacientų fizinių, protinių, socialinių bei profesinių gebėjimų atkūrimą.

Ergoterapija taikoma įvairaus amžiaus pacientams esant:

  • judamojo-atramos aparato traumoms (kaulų lūžiams) ir ligoms (osteoporozei, artritui, artrozei ir kt.), kartu esant sąnarių sustingimui ir kontraktūroms;
  • nervų sistemos pažeidimams (galvos, stuburo traumoms) ir ligoms (riešo kanalo tuneliniam sindromui, diskogeninei išvaržai, insultams, neuropatijoms ir kt.) su vangiais paralyžiais;
  • minkštųjų audinių traumoms (randams, kurie riboja rankos judesius; raiščių, raumenų ir sausgyslių pažeidimams) ir ligoms (epikondilitui, tendovaginitui ir kt.), raumenų hipotrofijai ar atrofijai, jėgos sumažėjimui.

Ergoterapijos procedūra gali būti: 

  • aktyvi;
  • pusiau aktyvi;
  • pasyvi.

Procedūros metu: 

  • didėja judesių amplitudė;
  • lavėja smulkioji motorika;
  • stiprėja nusilpę raumenys;
  • gerėja audinių aprūpinimas krauju;
  • gerėja koordinacija, dėmesio koncentracija;
  • pacientas tampa savarankiškesnis.

Taip pat ergoterapijos procedūros metu vyksta pacientų mokymas: kaip palengvinti savo buitį bei darbinę veiklą esant pasikeitusioms fizinėms galimybėms; kokius pratimus galima atlikti namuose bei kokias namuose esančias priemones galima pasitelkti jiems atlikti; sąnarių tausojimo principų mokymas; kaip išvengti tolimesnio neigiamo poveikio pažeistoms struktūroms ( įtvarų parinkimas, darbo ergonomikos principai ir kt. ); traumų profilaktikos bei artimųjų mokymas. Žinios, kurias gauna pacientas, padeda savarankiškai sau padėti esamuoju laikotarpiu bei ateityje, pagerinti savo savijautą, o procedūros metu išmokti pratimai padeda gerinti savo fizinę būklę ir toliau- pasibaigus reabilitacijai.

Atsižvelgus į paciento funkcinę ir psichinę būklę, ergoterapijos procedūra gali būti atliekama be priemonių  arba su priemonėmis bei pasitelkiant elektrostimuliacijos prietaisus. Sutrikusiai funkcijai atstatyti gali būti naudojamos įvairios priemonės, pradedant nuo vaikiškų žaidimų: dėlionių, kaladėlių, įvairaus dydžio ir kietumo silikoninių kamuoliukų, terapinės masės, įvairaus pasipriešinimo segtukų, pasipriešinimo gūmų, ir kt.; elementarių buities veiksmų: sagų segimo, centų skaičiavimo iki įvairių prietaisų bei treniruoklių. Ergoterapijos kabinete esančių priemonių, prietaisų bei modernių treniruoklių gausa užtikrina procedūros įvairovę.